2018 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“.
Bendraautoris Andrius Devižis nuo 2003 m. dirba Fizikos institute (dabar Fizinių ir technologijos mokslų centras). Jo disertacija „Ultraspartus optinis krūvininkų dreifo zondavimas konjuguotųjų polimerų plėvelėse“ Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos buvo pripažinta geriausia fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacija apginta Lietuvoje 2011 m. 2013 m. stažavosi Lozanos federaliniame politechnikos institute.
Tyrimų sritis – ultraspartūs vyksmai molekuliniuose dariniuose, organiniuose puslaidininkiuose, krūvio atsiskyrimas organiniuose saulės elementuose.

 Gimė 1976 m. Papilvio k. (Prienų r.).
1994 m. baigė Kazlų Rūdos vid.m.
1998 m. Vilniaus Universitete (VU) įgijo fizikos bakalauro, 2000 m. – teorinės fizikos magistro laipsnį.
2003 m. Hanoverio Universiteto   Teorinės fizikos institute apgynė gamtos mokslų daktaro (dr. rer. nat.) disertaciją.
2004 – 2014 m. dirbo Lisabonos Universiteto Branduolinės fizikos centre.   2014 m. grįžo dirbti į VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutą vyriausiuoju m.d. ir Branduolio teorijos skyriaus vedėju.
2017 – 2019 m. gavo prestižinę Alexander von Humboldt fondo stipendiją  18 mėn. stažuotei Ruhr Universitete Bochume.

Už darbų ciklą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: Nuo šaltųjų atomų iki didelės  energijos branduolių“  apdovanotas 2018 m. Lietuvos mokslo premija.

Prof., Habil. Dr. Arūnas Krotkus FTMC Optoelektronikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. P. Brazdžiūno vardo premija (2019).

Audrius Dubietis yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius (su išskirtinio profesoriaus statusu), Nacionalinės mokslo permijos laureatas (2004 m.), vadovauja Ultrasparčiosios netiesinės optikos teminei mokslinei grupei VU Lazerinių tyrimų centre.

Pagrindinės mokslinių interesų sritys: ultrasparčioji netiesinė optika, parametrinis šviesos stiprinimas ir generacija, femtosekundinių impulsų saviveikos reiškiniai, šviesos ir medžiagos sąveika, femtosekundinės šviesos gijos, solitonai, šviesos kulkos, superkontinuumo generacija.

A. Dubietis kartu bendraautoriais yra paskelbęs 1 monografiją, 3 monografijų skyrius ir daugiau nei 150 mokslinių straipsnių, iš jų 134 publikuoti žurnaluose, įtrauktuose į Web of Knowledge pagrindinių žurnalų sąrašą, bendras citavimų skaičius >3600, h indeksas 31.

Aurelijus Rinkevičius nuo 2019-ųjų metų dirba Vilniaus universiteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovu, kur viena pagrindinių centro misijų – CERN ir Lietuvos bendrų veiklų koordinavimas ir vystymas.

Rinkevičius tyrinėja fundamentaliąją gamtos sandarą per Kompatiškąjį miuonų solenoidą (CMS detektorių, CERN) ir dirba su puslaidininkiniais pikseliniais jutikliais, kurie yra CMS dalis.

2014 m. apgynė daktaro disertaciją Floridos universitete, vėliau dirbo Kornelio (Cornell) universitete, kur iki dabar vadovauja doktorantams – kartu tyrinėja tiesiogines Higgso bozono ir top kvarkų sąveikas.

Koordinuoja CMS ttH multileptonų grupę.

2017 metų Lietuvos mokslų akademijos Adolfo Jucio (teorinė fizika) vardinė premija už 100 rinktinių 1980- 2017 metais publikuotų mokslinių straipsnių ciklą Atominių ir sudėtingų sistemų spektroskopija ir stochastiniai reiškiniai (kartu su dr. Juliumi Rusecku).

Habilituotas fizinių mokslų (fizika) daktaras, Vilniaus universiteto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptys: teorinė fizika, stipriai sužadintų (Rydbergo) atomų fizika, netiesinių sistemų dinamika, kvantinio chaoso problema, matavimų problema kvantinėje mechanikoje, kinetiniai ir difuziniai vyksmai, 1/f triukšmo ir fluktuacijų teorija bei modeliavimas, ekonofizika, rizikos fizika, sudėtingų sistemų fizika.

Laimėjęs TSRS geriausio studento mokslinio darbo, LMA geriausio jaunojo mokslininko darbo konkursus, A.v.Humboldt’o stipendiją, Amerikos fizikų draugijos, Tarptautinio mokslo fondo grantus, Lietuvos aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendiją, 2007 metų Lietuvos mokslo premiją.

Gediminas Juzeliūnas yra fizikas-teoretikas, Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto išskirtinis profesorius. Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, Nacionalinės mokslo premijos (2007), Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premijos (2010) bei LMA A. Jucio premijos (2014) laureatas, yra laimėjęs Humboldt’o ir Fulbright’o stipendijas moksliniams darbui Vokietijoje ir JAV.

Gediminas Juzeliūnas dirba kondensuotų medžiagų ir kvantinės optikos sankirtoje,  sukūrė šaltųjų atomų fizikos mokyklą Lietuvoje. Vykdo daugelį Lietuvos ir Tarptautinių tyrimų projektų, plačiai bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio – JAV, Europos Sąjungos šalių, Rusijos, Taivano, Kinijos Liaudies Respublikos; yra nuolat kviečiamas skaityti pranešimus Tarptautinėse konferencijose, užsienio mokslo institutuose, organizuoja tarptautines konferencijas.

Dr. Mangirdas Malinauskas – Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas. 2010 m. apgynė daktaro disertaciją „Trimačių mikro-nano-darinių formavimas lazerinės polimerizacijos būdu“.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: lazerinė nanofotonika, šviesos-medžiagos sąveika, lazerinė technologija, optinis 3D spausdinimas, mikrooptika ir nanofotonika, biomedicina, atsinaujinantys resursai.

Tyrimų rezultatai publikuoti 145 straipsniuose Web of Science referuojamuose žurnaluose ir daugiau nei 2300 kartų cituoti, taip pat paskelbti 3 tarptautinių leidyklų išleistose monografijose. Originalūs pasiekimai reguliariai spausdinami pirmosios kvartilės (Q1) ir kartais netgi pirmosios decilės (D1) prestižinėje užsienio mokslinėje spaudoje ir pristatyti nacionalinėse bei užsienyje (Vokietija, Austrija, JAV, Šveicarija) rengiamose konferencijose. Dalyvavęs šešiose ilgalaikėse stažuotėse Vokietijoje, Graikijoje, Japonijoje, vykdęs 15 A mokslo projektų, iš jų 8 vadovavęs.

Šiuo metu vadovauja US AMRDEC projektui, bei yra „NATO mokslas taikai“ bei H2020 “InterReg“ ir LaserLab finansuojamų programų projektų Vilniaus universiteto dalies vadovas. Nuolat bendradarbiauja su Svinburno technologijos universitetu (Melburnas, Australija), IESL-FORTH moksliniu institutu (Heraklionas, Graikija), Katalonijos politechnikos universitetu (Barselona, Ispanija), Bordo universitetu (Bordo, Prancūzija), Hanoverio lazerių centru (Hanoveris, Vokietija), Šizuokos universitetu (Hamamatsu, Japonija), Šefildo universitetu (Šefildas, JK), Tokijo technologijos institutu (Tokijas, Japonija). Vadovauja penkiems doktorantams ir keturis kartus buvo disertacijos gynimo komiteto narys, recenzavo per 100 straipsnių žurnalų esančių pagrindiniame CA WOS sąraše ir turinčių cituojamumo rodiklį. Vadovauja Vilniaus universiteto fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Lazerinės nanopolimerizacijos laboratorijai (Lazerinės nanofotonikos grupė).

Nuo 2016 m. Optics Express žurnalo asocijuotasis redaktorius, nuo 2018 m. Photonics West (SPIE) konferencijos mokslinio komiteto narys. Tarp svariausių apdovanojimų: 2011 m. skirta jaunojo mokslininko stipendija (LMA), nuo 2019 m. yra specialiai paskirtas profesorius Tokijo technologijos institute (Japonija).